- platakė
- platakė̃ sf. (3b) Vl laisvė, erdvumas: Išaušo platakė̃, t. y. vasara, kad valnai gali būti, viską dirbti, visur šilta, liuosa vieta J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
platakė
Look at other dictionaries:
platakis — platãkis, ė adj., smob. (2) 1. Blv kas didelių, plačių akių. 2. Blv menk. gobšus žmogus, daugianoris: Platãkis svetimam svirne ir par sieną mato Trgn. Nebūk platãkė, greit apžabalsi Trgn. Ir begyvenanti pas tą platakę Grėtę! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
